Vaiko gerovės komisija rekomenduoja


PSICHOLOGO DARBO GRAFIKAS 2017/2018 M.M.

Savaitės diena Kontaktinės darbo valandos* Nekontaktinės darbo valandos** Pietų pertrauka
Pirmadienis 8.00 – 13.30 13.30 – 16.30 12.00 – 12.30
Antradienis 8.00 – 13.30 13.30 – 16.30 12.00 – 12.30
Trečiadienis 8.00 – 13.30 13.30 – 16.30 12.00 – 12.30
Ketvirtadienis 8.00 – 13.30 10.30 – 16.30 12.00 – 12.30
Penktadienis 8.00 – 16.00 12.00-12.30

 

* Kontaktinės valandos – 20 valandų skiriamos tiesioginiams ryšiams su psichologinės pagalbos gavėjais (konsultacijoms, įvertinimo atlikimui, vaikų stebėjimui, paskaitų, užsiėmimų mokiniams, tėvams, mokytojams vedimui ir kt. kontaktiniam darbui).

** Nekontaktinės valandos – 20 valandų skirtos profesinės kvalifikacijos tobulinimui , mokinių įvertinimo duomenų, dokumentų tvarkymui, rekomendacijų, prevencinių programų rengimui, pasiruošimui konsultacijoms, paskaitoms, seminarams, tyrimams ir t.t.

Konsultacijoms galima registruotis iš anksto per el. dienyną arba kviesti psichologę gimnazijos telefono numeriu 837380448. Konsultacijos bus paskirtos Jums patogiu laiku. Konsultacijos vykdomos ir interesantai priimami 215A kab. Konsultacijos trukmė 45 min.

Psichologo veiklą reglamentuojantys dokumentai

 Veiklą reglamentuojantys dokumentai Psichologinė pagalba mokykloje teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), kitais įstatymais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, Lietuvos psichologų sąjungos patvirtintais dokumentais – Profesine psichologo etika (1997), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1548 „Mokyklos psichologo bendrieji pareiginiai nuostatai“ bei 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V – 663 „Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašas“.

GIMNAZIJOJE DIRBANČIO PSICHOLOGO PAGRINDINĖS VEIKLOS KRYPTYS IR TURINYS

Psichologinės pagalbos gimnazijoje paskirtis – stiprinti mokinių (vaikų) psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą, prevencinėmis priemonėmis skatinti saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos gimnazijoje kūrimą, padėti mokiniams (vaikams) atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis, aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais, rūpintojais).

Pagrindiniai uždaviniai:

     Nustatyti mokinio (vaiko) psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas ir padėti jas spręsti;

Stiprinti mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) gebėjimą bendrauti su mokiniais (vaikais), turinčiais psichologinių problemų;

     Padėti laiduoti palankias psichologines sąlygas mokinio (vaiko) ugdymo (si) procese.

Psichologinis konsultavimas

     Konsultavimas – pagrindinė gimnazijos psichologo veiklos kryptis. Konsultuojant vykdomas mokinio asmenybės ir ugdymosi problemų nustatymas, tiesioginio poveikio būdų numatymas, darbas su mokiniu taikant psichologinio konsultavimo technikas, bendradarbiavimas su tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais ir kitais su mokinio ugdymu susijusiais asmenimis, rekomendacijų jiems teikimas, jų konsultavimas.

Mokiniai į gimnazijos psichologą gali kreiptis, kai:

  • susiduria su mokymosi sunkumais, mokymosi motyvacijos stoka, pamokų lankomumo problemomis;
  • nori išsiugdyti socialinius įgūdžius;
  • nori geriau pažinti save;
  • susiduria su sudėtingomis gyvenimiškomis situacijomis;
  • nori atsisakyti žalingų įpročių;
  • patiria fizinį ar psichologini smurtą;
  • liūdi, nerimauja, gedi;
  • susiduria su įvairiomis baimėmis;
  • neturi su kuo pasikalbėti;
  • nori tobulėti kaip asmenybė ir t.t.

Mokinių tėvai į gimnazijos psichologą gali kreiptis, kai:

  • susiduria su vaiko mokymosi sunkumais, mokymosi motyvacijos stoka, pamokų lankomumo problemomis bei nori sužinoti jų priežastis bei sprendimo būdus;
  • susiduria su vaiko elgesio, emocinėmis bei kt. psichologinėmis problemomis;
  • rūpinasi dėl vaiko saugumo ir psichologinės savijautos gimnazijoje ar klasėje;
  • nerimauja dėl pasikeitusio vaiko elgesio;
  • kai susiduria su sudėtingomis gyvenimiškomis situacijomis, kurios gali turėti įtakos vaiko psichologinei gerovei;
  • nori pagerinti santykius su vaiku;
  • nori pasikonsultuoti dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo;
  • nori pasikonsultuoti vaiko raidos ypatumų klausimais ir t.t.

Mokytojai į gimnazijos psichologą gali kreiptis, kai:

  • susiduria su mokinio mokymosi sunkumais, mokymosi motyvacijos stoka, pamokų lankomumo problemomis bei nori nustatyti sunkumų priežastis bei bendradarbiauti padedant mokiniui pasiekti jo gebėjimus atitinkančius rezultatus.
  • nori pagerinti klasės psichologinį mikroklimatą;
  • susiduria su mokinių elgesio problemomis;
  • susiduria su krizines situacijas patyrusiu mokiniu (netektis, smurtas šeimoje ir t.t.)

       Konsultacijų metu mokiniui sudaromos sąlygos geriau pažinti save, sąmoningai rinktis problemos sprendimo būdą, konstruktyviai spręsti konfliktus, objektyviai vertinti savo bei kitų privalumus ir trūkumus, tinkamai reikšti nuomonę bei išsiugdyti bendravimo, bendradarbiavimo, lyderystės, pasitikėjimo savimi įgūdžius. Tai padeda vaikui sėkmingai mokytis, psichologiškai vystytis bei sėkmingai prisitaikyti mokyklos, bendraamžių ir suaugusiųjų aplinkoje.

 Psichologinis įvertinimas

 Atliekamas mokiniams, siekiant nustatyti vaiko intelektinės brandos stipriąsias sritis, ugdymosi ar bendravimo sunkumų prielaidas, įvertinant specialiojo ugdymo poreikius (prieš nukreipiant į Pedagoginę-psichologinę tarnybą)

Psichologinis švietimas

 Mokinių, tėvų, mokytojų švietimas vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais. Paskaitų, pokalbių – diskusijų bei praktinių užsiėmimų metu mokiniai supažindinami su efektyviais bendravimo, konstruktyviais konfliktų ir problemų sprendimo būdais, įvairiais streso įveikimo metodais. Sprendžiamos aktualiausios jų amžiaus tarpsniui būdingos problemos, analizuojamos mokyklinės ir kitos gyvenimiškos situacijos. Organizuojami metodiniai seminarai – diskusijos tėvams, mokytojams, kurių metu kūrybiškai analizuojamos probleminės situacijos, ieškoma efektyvių bendravimo ir bendradarbiavimo su vaiku metodų, ir t.t.

Psichologinių problemų prevencija

Vykdomas psichologinių problemų prevencijos poreikio įvertinimas (Gimnazijos bendruomenės grupių tyrimas), prevencinių priemonių bei programų rengimas ir įgyvendinimas, psichologinių krizių prevencija, intervencija ir postvencija.